Kas lemia pirkimo maniją?

Kada dažni apsipirkimai tampa psichikos sutrikimu? Įvairių šalių psichologijos ekspertai pagaliau susitarė dėl pirkimo manijos diagnozės. Psichologijos specialistai sukūrė diagnostikos standartą Compulsive buying-shopping disorder (CBSD).

Nors dauguma nerūpestingai pripažįsta, kad tiesiog mėgsta pirkti,  priklausomybė nuo apsipirkinėjimų, dar žinoma kaip „oniomanija“, pripažinta kaip psichikos sutrikimas.
Gydytojai įvardija, kad priklausomybė nuo apsipirkimo, noras pirkti įvairius daiktus (dažniausiai nereikalingus) pasireiškia reaguojant į neigiamus įvykius ir nepriimtinas emocines būsenas. Apsipirkimas trumpam sumažina psichines įtampas, pagerina savijautą.

Žurnalas „Journal of Behavioral Addictions“ rašo, kad tarptautinė mokslininkų grupė, kuriai vadovauja psichologas profesorius Mike Kyrios iš Australijos Flinderso universiteto ir prof. Astrid Müller iš Hanoverio medicinos akademijos, nustatė vieningus CBSD kriterijus. Dabar medikai gali kurti tikslius gydymo metodus tiems, kurie serga šia liga.

Apsipirkimo manija didina ir taip pernelyg didelį vartojimą, dažnai žmogui ji sukelia finansines problemas. Apsipirkimo manijos problema medicinai žinoma jau daugiau kaip šimtmetį. Tačiau iki šiol nebuvo oficialiai patvirtintų diagnozavimo kriterijų.

138 mokslininkai iš 35 šalių sutiko, kad pagrindinis diagnostikos kriterijus yra „pernelyg intensyvus daiktų pirkimas, vėliau nenaudojant jų pagal paskirtį“. „Pernelyg intensyvus“ čia turėtų būti suprantamas kaip „nekontroliuojamas pirkimas, ar kontrolė yra labai ribota“.

Kitas svarbus šio sutrikimo bruožas yra „pirkimas malonumui patirti arba neigiamai emocinei būklei numalšinti“. Pasak prof. M. Kyrios, šiuo atveju trumpą pirkimo priklausomybę turinčių žmonių nuotaikos pagerėjimą, greitai keičia kaltės jausmas ir gėda.

Atlikti tyrimai rodo, kad „pirkimo priepuoliai“  paaštrėja, apsipirkimo trauka didėja atostogų sezono metu. Kraštutiniais atvejais sergančius šiuo sutrikimu gali ištikti laikinas atminties užtemimas, ir jie net neprisimins, kad pirko tam tikrus produktus ar daiktus.

Iš kur tai atsiranda? Kaip ir kitoms priklausomybėms, taip ir CBSD augimui įtakos turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai, be kita ko, yra maža tokių hormonų ir neurotransmiterių kaip serotoninas arba dopaminas kopncentracija organizme bei pernelyg didelis su apdovanojimų sistema susijusių smegenų sričių aktyvumas.

Statistikai šio psichinio sutrikimo paplitimą aprašo ne itin tiksliai. Dažnai teigiama, kad pirkimo manija būdinga 12 – 16 proc. populiacijos. Kiti nurodo platesnį diapazoną 2 – 16 proc. Statistika taip pat atskleidžia, kad šis psichikos sutrikimas labiau būdingas moterims – 80 – 90 proc. atvejų susiję su moterimis.