Kaip išgyventi žmonių baimę

Yra daug jautrių žmonių, giliai išgyvenančių dėl to ką kiti žmonės apie juose galvoja, kaip jie atrodo. Ypač jautrūs nebegali lankytis kavinėse, nes mano, kad visi stebi kaip jie valgo, elgiasi bei  juos vertina. Net vengia eiti į parduotuves, pas draugus, nes jiems jau atrodo, kad kiti žmonės tik ir spokso, vertina, žiūri kritiškai. Kaip susitvarkyti su tokiu padidintu  jautrumu ir sugrįžti į normalų gyvenimą? Kaip tokias problemas sprendžia psichoterapija?

Gyvenimo dalis

Labai svarbu suprasti, kad socialinis nerimas yra normali gyvenimo dalis. Nors, kai išsivysto liga, tai yra labai trikdantis sutrikimas. Nerealu tikėtis tapti visiškai nejaučiančiu jokio nerimo socialinėse situacijose. Apie 13 proc. žmonių nuolat vargina taip vadinamas socialinis nerimas, kas yra viena iš daugelio socialinių situacijų baimė. Dažniausiai žmonės bijo viešo kalbėjimo ar vengia tų situacijų, kai reikia pasirodyti, susitikti su naujais žmonėmis. Kyla baimė, kad kiti žmonės pagalvos apie juos blogai, jei kas nors nepasiseks ir atstums, nepriims į savo ratą. Tokiose situacijose neretai pasireiškia ir antriniai nerimo požymiai: paraudimas, prakaitavimas, rankų drebėjimas, pykinimas, pilvo „sukimas“, staigus noras šlapintis. Šie simptomai gali būti pastebėti ir aplinkinių, o tai dar labiau padidina nerimą, kad kiti tai įvertins kaip nevykėliškumo ar silpnumo požymį ir jau „tikrai, garantuotai atstums, pasmerks“. Kartais gali kilti ir panikos priepuoliai. Turintys socialinio nerimo sutrikimą žmonės patiria bendravimo problemų, jaučiasi vieniši, kyla problemų mokykloje ar darbe.

Kaip galima sau padėti tokioje situacijoje? Geriausia būtų kreiptis pagalbos pas specialistus, kurie nustatytų sutrikimo laipsnį ir parinktų tinkamiausias priemones ir gydymo būdus individualioje situacijoje. Sėkmingai tokias problemas padeda spręsti psichoterapijos kryptis kognityvinė elgesio terapija. 

Svarbios ir žinomos priežastys

Tačiau reikia žinoti, kad iki šiol tikslios socialinio nerimo išsivystymo priežastys yra nežinomos. O kas vis tik žinoma ir ką galima daryti, kad bent kiek sau padėtume?

Vienas iš dalykų, kuris yra svarbus socialinio nerimo išsivystymui, tačiau kurio pakeisti mes neturime galios yra genetinis polinkis. Nuo socialinio nerimo kenčiantys žmonės  dažnai turi giminių, kurie yra drovūs arba taip pat turi socialinio nerimo sutrikimą.

Antras svarbus veiksnys – negatyvios patirtys. Žmonės, turintys socialinio nerimo sutrikimą, dažnai turi įvairių neigiamų patirčių praeityje. Galima išgirsti jų pasakojimus apie patyčias mokykloje dėl išvaizdos ar socialinės padėties, žeminimus šeimoje dėl elgesio ar sugebėjimų. Daugelis žmonių prisimena, kad vaikystėje buvo drovūs, nesugebėdavo pasipriešinti aplinkai, jautėsi žeminami ir bijo, jog tokia patirtis kartosis. Kad to išvengtų,  jie pradeda vengti socialinių situacijų. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, vienintelis tinkamas pagalbos būdas, kuris geriausiai realizuojamas padedant specialistams, yra ne vengti, o kaip tik „eiti“ į tas bijomas ir nenorimas socialines situacijas. Kitu atveju ateis diena, kai baimės taip užvaldys, jog iš namų nebegalėsite žengti nei žingsnio.

Neigiamos mintys irgi turi didelės įtakos. Štai kelios būdingos neigiamos mintys apie tai, kas gali atsitikti socialinėse situacijose: „Mano galvoje bus tuščia, nieko nesugebėsiu pasakyti", „Apsikvailinsiu“ ir „Visi pamatys, kad aš bijau, nerimauju", „Visi mane pasmerks“, „Iš manęs tylomis šaipysis“. Žmogaus mintys yra galinga jėga, keičianti ne tik mūsų elgesį, bet ir mūsų fiziologiją. Todėl be galo svarbu yra išmokti tvarkytis su neigiamomis mintimis. Tai reiškia, kad jas reikia išmokti atpažinti, suprasti, kiek jos teisingos ar ne, surasti faktus, įrodančius, kad mintis teisinga arba ne. Ir šiuos dalykus vėlgi geriausia mokytis atlikti padedant profesionaliems psichoterapeutams.

Perfekcionistiniai įsitikinimai

Nuo socialinio nerimo kenčiantys žmonės linkę turėti perfekcionistinius standartus, kuriuos sunku arba neįmanoma atitikti, tokius kaip: „Aš niekada neturėčiau nerimauti,", „Kad kitiems patiktum, reikia būti gražiam ir protingam", „Aš turiu patikti visiems".  Šiems žmonėms taip pat būdingas padidintas pritarimo iš kitų poreikis, kritikos baimė. Šalia to, dažnai turi neigiamų įsitikinimų apie save, kaip pavyzdžiui: „Aš nuobodus, neįdomus, nepriimtinas", „Aš keistas, kitoks",  „Aš skiriuosi nuo kitų žmonių."

Trūksta socialinių įgūdžių. Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo socialinio nerimo, turėjo mažai galimybių išmokti socialinių įgūdžių, nes patys vengė socialinų situacijų ar jų gyvenimo būdas ar sąlygos lėmė tokį įgūdžių trūkumą. Ir tai gali kelti problemų. Nes jei niekuomet nebuvote teatre, bus neaišku kaip ten tinkamai elgtis ir kils visiškai suprantamas nerimas dėl nežinios. Psichoterapijos specialistai padeda didinti socialinį efektyvumą įgyjant įvairių įgūdžių. Tam naudojamos skirtingos priemonės. Pavyzdžiui, rolių žaidimai, kai psichoterapeutas vaidina „agresyvų“ kolegą, o pacientas – save, ir mokomasi pradėti pokalbį, jį palaikyti, tinkamai išreikšti savo nuomonę, ginti savo teises. Po to apsikeičiama vaidmenimis ir pacientas gali įsijausti į „agresoriaus“ kailį bei pažvelgti iš šalies į jį vaidinantį psichoterapeutą.